7.2.5. Kriaušių rūdys

Kriaušių (-kadagių) rūdimis serga kriaušės ir kazokinis kadagys (Juniperus sabinae L.). Jas sukelia kriaušinė gleivėtrūdė (Gymnosporangium sabinae Dicks., Uredinomycetes, Uredinales, Pucciniaceae). Ši liga ypač dažnai pasireiškia kai kriaušių kaimynystėje auga kazokiniai kadagiai. Ant viršutinės kriaušių lapų pusės vidurvasarį atsiranda apskritos ar ovalios raudonai oranžiniais pakraščiais dėmės, kurių centras raudonai rudas, su tankiais juodais taškeliais – spermogoniais (7.42. pav., b). Truputį vėliau apatinėje lapų pusėje atsiranda ryškiai oranžinių spenelių

e
7.42. pav. Kriaušių rūdys: a – ligos požymiai ant kazokinio kadagio šakų (Sharan‘o nuotrauka ), b – ligos požymiai ant lapų viršutinės pusės ( nuotrauka iš http://www.net-garden.de), c - ligos požymiai ant lapų apatinės pusės - (A. Vanderweyen‘o nuotrauka).

telkiniai – ecidės (7.42. pav., c). Ecidiosporos – rudos, netaisyklingai rutuliškos, storu, smulkiai karpotu apvalkalėliu, 27 – 31 x 17 – 27 μm. Jomis vasaros pabaigoje apsikrečia kazokinių kadagių šakelės ir maždaug po 20 mėnesių, pavasarį, ant jų susidaro oranžinės tarsi drebutinės pūslelės – teleutosorai (7.42.  pav., a). Toje vietoje šakutės būna pastorėjusios. Teleutosporos – elipsiškos, smailėjančiais galais, dviląstės, storu rudu apvalkalėliu, 39 – 49 x 22 – 28 μm. Kriaušinė gleivėtrūdė žiemoja apsikrėtusiose kazokinio kadagio šakutėse, kuriose grybiena būna gyvybinga tol, kol jos nudžiūva. Teleutosporos pavasarį sudygsta, išaugina bazides su bazidiosporomis ir šios apkrečia kriaušių lapus, ypač po lietaus, kai vidutinė paros temperatūra ne žemesnė kaip +8°C.
Viena iš pagrindinių sąlygų, kad ši liga neišplistų - kazokinio kadagio ir kriaušių kaimynystės vengimas. Turėtų būti išlaikomas bent 300 metrų atstumas. Jei to padaryti neįmanoma, pirmiausiai vasaros pabaigoje purškiami fungicidais kazokiniai kadagiai, kriaušės purškiamos pavasarį vainiklapių kritimo tarpsnyje. Paprastai, jei kriaušės purškiamos fungicidais nuo rauplių, papildomų apsaugos priemonių nuo rūdžių nebereikia. Kriaušinę gleivėtrūdę naikina šie dabartiniu metu Lietuvoje registruoti fungicidai: efektorius v.t.g. (v.m. - ditianonas), ataka NT 75% g. (v.m. - mankocebas), kanditas 50% v.t.g. (v.m. - krezoksim metilas), ditanas NT 75% g. (v.m. - mankocebas), impaktas 250 g/l k.s.(v.m. -flutriafolas), penkocebas 75% g.  (v.m. - mankocebas),  skoras 250 g/l k.e. (v.m. – difenokonazolas). Ekologiniuose soduose kriaušių rūdžių plitimą galima sustabdyti, purškiant hiperparazito Tuberculina persicina sporų suspensija.