6.6. Augalų apsauga daržininkystėje

Saugant daržoves nuo kenkėjų ir ligų sukėlėjų, pirmiausia reikėtų taikyti profilaktinių priemonių sistemą, t. y. sudaryti augalams optimalias augimo sąlygas.

Kenkėjus ir ligų sukėlėjus galime sunaikinti augaluose esančiomis veikliosiomis medžiagomis – alkaloidais, glikozidais, saponinais, esteriais, eteriniais aliejais ir kt. Šios medžiagos nėra toksiškos aplinkai, nors dirbant su jomis reikia taikyti saugumo priemones.

Atskiros daržovių ir vaistažolių rūšys per lapų ir šaknų išskiriamus maisto medžiagų apykaitos produktus gali teigiamai veikti kitų augalų vystymąsi, tuo vieni kitus apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų antplūdžio. Derinant greta augančių augalų rūšių „asortimentą“, ekologiniame darže nenualinama dirva, neleidžiama išplisti žaladariams.

Daržovės dažnai išskiria būdingą šiai rūšiai kvapą, tuo padedama vabzdžiams susirasti atitinkamą augalą maitintoją. Auginant vienu metu įvairius augalus, kvapai susimaišo, kenkėjai „praranda“ orientaciją. Kiti augalai priešingai – „pritraukia“ kenkėjus ir kartu saugo auginamas daržoves, pavyzdžiui, nasturtos, auginamos greta daržovių, – „magnetas“ amarams, baklažanai, auginami šiltnamyje, gali apsaugoti paprikas nuo erkių antplūdžio. Šalia kryžmažiedžių daržovių auginamos salotos atbaido sprages.

Dauguma kenkėjų, ypač tripsai ir amarai, stipriai reaguoja į optinius dirgiklius. Juos intensyviai traukia žali augalai rudame fone. Sugretintus pasėlius padengia augalų gausi lapija, todėl juos rečiau puola kenkėjai, pvz., briuselio kopūstų lauke dobilų įsėlis mažino amarų antplūdžio žalą 80 proc., baltuko – 40 proc.

Kai kurie mokslininkai siūlo „naudingųjų“ darže piktžolių sąrašą: tai įvairios dilgėlių rūšys (didžioji ir gailioji), balandūnė, karpažolė, pienė, bitkrėslė, vaistinė ramunė, kraujažolė. Šie augalai, pasodinti darže nedideliais kiekiais, taip pat atbaido kenkėjus, stimuliuoja daržovių augimą, pagerina vaisių skonį. Kartais jos tampa prieglobsčiu naudingiems plėšrūnams.

Biologinis apsaugos būdas – tai gyvų organizmų panaudojimas tam tikros kenkėjų populiacijų plitimui ant augalų sustabdyti. Vieni naudingieji vabzdžiai, tarp jų ir bitės, skraidydami nuo žiedo ant žiedo, padeda apdulkinti augalus ir gauti gausesnį derlių, kiti (vapsvos, trichogramos, boružės) naikina daugelį kenkėjų arba jų lervas, kiaušinėlius, lėliukes.

Ekologiniame ūkyje augančios daržovės gali būti saugomos nuo vabzdžių preparatais, kurių sudėtyje yra Bacillus Thuringensis bakterijų. Joms vystantis pagaminti baltymo kristalai veikia žudančiai, pavyzdžiui „Biobit“ – naudojamas nuo drugių lervų.

Tyrimais įrodyta, kad iš įvairių laukinių augalų bei dirbamuose laukuose augančių piktžolių galima pagaminti puikias biologines priemones ligų ir kenkėjų populiacijos gausai sumažinti.

Augalus tręšti, stiprinti ir apsaugoti galima paruoštais fermentuotais augalų tirpalais. Juos galima gaminti ir patiems iš įvairių augalų, piktžolių, turinčių daug azoto, pavyzdžiui, dirvinės usnies, vaistinės taukės ar paprastosios kiaulpienės; daržinės žliūgės arba vaistažolių, turinčių daug kalio: dilgėlių, taukės, pipirmėtės, šalavijo, juozažolės (yzopo), čiobrelio, mairūno, ožiažolės, gelsvės, valerijonų, dirvinio asiūklio, citrininės melisos, levandos, kraujažolės, ramunėlių, pelyno.

Fermentuotus tirpalus galima gaminti ir iš augalų mišinių, pavyzdžiui, universalus šveicarės Josefine Hofes fermentuotas tirpalas. Į 100 litrų vandens dedama:1000 g dilgėlių, 500 g taukės, 100 g pipirmėtės, 200 g citrininės melisos, 50 g šalavijo, 50 g juozažolės (yzopo), 100 g levandos, 25 g čiobrelio, 10 g mairūno, 25 g ožiažolės, 100 g gelsvės, 100g  kraujažolės, 200 g ramunėlių, 25 g pelyno, 2 šaukšteliai valerijonų preparato, 5 l asiūklio nuoviro.

Tirpalui gaminti turi būti plastmasinis, medinis arba keraminis indas, tik jokiu būdu ne metalinis. Smulkintos medžiagos užpilamos vandeniu, tirpalas kasdien maišomas (su medine lazdele), kad į ji patektų pakankamai deguonies. Priklausomai nuo temperatūros (kuo aukštesnė, tuo trumpiau), fermentavimasis trunka 2–3 savaites. Šio proceso metu išsiskiriantį nemalonų kvapą galima panaikinti apibarstant kreida, maltų uolienų milteliais, „Penac“.

Fermentuotas tirpalas maždaug po dviejų savaičių yra paruoštas, kai nebeputuoja ir pasidaro gana skaidrus. Jo naudojimo galimybės pateiktos 6.10 lentelėje. Augalams purkšti naudojamas praskiestas santykiu 1:10.

6.10 lentelė. Purškimų fermentuotais tirpalais ir ištraukomis planas

Augalas

Koncentracija

Panaudojimas

Purškimo laikas-vieta

Tikslas

Dilgėlė

Fermentuotas apie 2 savaites tirpalas

1 kg šviežių dilgėlių 5 H2O, skiesti 20 kartų (purkšti augalams)

Skiesti 10 kartų (purkšti dirvai).

Augalus visus metus.

 

Dirvą visus metus.

Apsaugo nuo vabalų; augalų stiprinimui.

Dilgėlė Fermentuotas 45 dienas tirpalas

1 kg šviežių arba 250 g džiovintų dilgėlių 10 l vandens, skiesti 10 kartų.

Augalus visus metus.

Nuo amarų arba kaip priedas į kompostą (veiksmingas tirpalas iš šviežių dilgėlių).

Asiūklis

Nuoviras arba užpilas

1 kg šviežių arba 150 g džiovinto asiūklio 10 l vandens, skiesti 5 kartus. Galima maišyti su dilgėlėmis.

Pavasarį ir daug kartų vasarą, prieš pietus saulėje augalus.

Augalų stiprinimui. Nuo grybinių ligų (rauplės, rūdys, miltligė, tikroji ir netikroji maniliozė).

Bitkrėslė

Fermentuotas tirpalas, nuoviras, užpilas

300 g šviežių žolių 10 l vandens, neskiesti.

 

Skiesti 2 kartus.

Skiesti 1,5 karto.

Vasarą – dirvą.

Po žydėjimo lapus.

Rudeninis purškimas –augalus.

Nuo avietinuko, nematodų ir kt.

Papartis

Fermentuotas tirpalas, nuoviras

1 kg šviežių arba 10 g sausų žolių 10 l vandens kaip fermentuotą tirpalą arba ištrauką be skiedimo.

Pavasarį – augalus.

Kitų metų augalus ir dirvą.

Nuo skydamarių ir amarų.

Pienė

Fermentuotas tirpalas, nuoviras, užpilas

1,5–2 kg šviežių arba 150 –200 g džiovintų be skiedimo 10 l vandens.

Pavasarį ir rudenį – augalus ir dirvą.

Augimo stimuliatorius; kokybės gerinimas; komposto priedas.

Panašiai galima panaudoti svogūnų lukštus, vaistinių ramunių žolę, pelynus ir kt.

Ekologiniuose daržininkystės ūkiuose piktžolių naikinimo požiūriu racionalios žemdirbystės esmė yra stelbti, provokuoti dygti ir naikinti piktžoles, ypač daugiametes, skatinti piktžolių sėklų sudygimą, o paskui dirbant žemę ar biologinėmis priemonėmis jas sunaikinti. Kad būtų mažiau piktžolių, pasirenkant pasėlių struktūrą, visada būtina įvertinti augalų stelbiamąją galią. Planuojant pasėlių kaitą, reikia atsižvelgti į konkrečiame lauke vyraujančias piktžolių rūšis, jų vystymosi intensyvumą ir stengtis daržovėms sudaryti palankias konkurencines sąlygas, ypač jų vegetacijos pradžioje.

Ekologiniame darže piktžolių kiekį galima reguliuoti taisyklinga sėjomaina arba dengiant dirvą mulčiu, įvairiomis organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu, smulkintais šiaudais, nupjauta vejos žole. Netinka šiam tikslui žievė, pjuvenos (jie rūgština dirvą, augalams gali trūkti azoto). Dirvoje augalai turi augti per visą vegetacijos periodą. Pavyzdys – natūralios ekosistemos, kai dirvoje nuolat auga vieni ar kiti augalai. Jeigu šito gamtos reiškinio nepaisysime savo darže, tai gamta užsės laisvą dirvą piktžolėmis. Sąvoka „piktžolė“ ne visada yra vienareikšmė, nes kartais tai vertingos žolės, pavyzdžiui, dilgėlės, pienės, ramunėlės, asiūkliai.

Piktžolių išplitimas glaudžiai susijęs su daržovių arba kitų kultūrinių augalų auginimo agrotechnika, dirvožemio tipu. Jos yra ir „geros daržo“ dirvos kokybės rodiklis, pvz., paprastoji žliūgė auga turtingose azoto dirvose. Po dilgėlių lieka gyvybinga dirva, o paprastasis šalpusnis auga ant įmirkstančių dirvų. Šie pavyzdžiai rodo, kad piktžolės auga tam tikrose vietose ir jas puikiai galima panaudoti kai kurioms dirvos savybėms nustatyti.

Ekologiniame darže piktžolių kiekio kontrolei negalima naudoti jokių cheminių herbicidų. Tam dažnai  naudojami mechaniniai būdai, kai piktžolės naikinamos specialiomis plunksninėmis akėčiomis. Taikomos taip pat ir kitos agrotechninės priemonės, plačiai aptarto 5-ame skyriuje.

Daržovių nerekomenduojama purkšti tirpalais saulėtą vidudienį, nes galima apdeginti. Nepurškiama ir rasotų augalų, nes sumažėja tirpalo koncentracija, taigi ir veikiančios medžiagos efektyvumas. Nepurškiamas laukas ir vėjuotą dieną. Insekticidinių augalų nuovirai ir užpilai nuodingi, todėl reikia naudoti apsaugos priemones. Dirbant su iš šių augalų pagamintais milteliais privalu užsidėti respiratorių arba dvigubai perlenktą marlę su tarpsluoksniu iš vatos. Naudoti apsauginius akinius. Paruoštus tirpalus reikia laikyti vaikams neprieinamose vietose, užrakintus ir su įspėjamosiomis etiketėmis „Nuodai“.

 

Vaistažolės ir prieskoniniai augalai ekologiniame darže

Pastaraisiais metais daržininkystėje vaistažolių ir prieskoninių augalų auginimas šalia prekinių daržovių tampa vis populiaresnis. Jie auginami ne tik dėl savo gydomųjų savybių: vitaminų, mineralinių medžiagų (ramunėlės, melisa) ar kaip prieskoniai (mairūnas, šalavijai, dašis), bet ir dėl teigiamos ir stimuliuojančios vaistažolių įtakos, gerinančios daržovių biologinių procesų eigą, skonį ir atsparumą neigiamiems veiksniams. Kai kurios vaistažolės dėl savo gausios ir gilios šaknų sistemos (kalendra, agurklė) gerina dirvos struktūrą. Daugelis jų taip pat pasižymi nektaringomis savybėmis. Tai maisto šaltinis ir egzistavimo vieta kai kuriems naudingiems smulkiems gyvūnams bei vabzdžiams (boružė). Šie augalai, išskiriamais eteriniais aliejais atbaido kenkėjus. Vaistažolės ir prieskoniniai augalai puošia daržą viso sezono metu.

6.11 lentelė. Teigiama auginamų daržovių ir vaistažolių kaimynystė

VaistaŽOLĖS

Daržovės

Bazilikas

Agurkai, pankolis, gelteklė, pomidorai, cukinija, svogūnai.

Čiobrelis

Žemaūgės pupelės, endivijos, salotos, pankolis, burokėliai, svogūnai.

Agurklė

Agurkai, kopūstinės daržovės, burokėliai, salierai, pomidorai, cukinija, svogūnai, braškės.

Ramunėlė

Kopūstinės daržovės, ridikėliai, salierai, svogūnai, porai, česnakai, špinatai, mėtos.

Žieminis svogūnas

Žemaūgės pupelės, endivijos, gūžinės salotos.

Mairūnas

Morkos, svogūnai.

Pipirmėtė

Kopūstinės daržovės, pupelės, žirniai, gūžinės salotos, pomidorai.

Šalavijas

Žemaūgės pupelės, žirniai, pankoliai, kopūstinės daržovės, morkos.

Citrininė melisa

Kopūstinės daržovės.

Kalendra

Žirniai, agurkai, kopūstinės daržovės, morkos, pomidorai.

 6.12 lentelė. Vaistažolių eterinių aliejų apsauginis poveikis daržo augalams

Vaistažolės rūšis

Ligos ir kenkėjai

Kvapusis bazilikas

Agurkų miltligė

Kartusis kietis

Kopūstinis baltukas, straubliukai, morkinė blakutė, spragės, serbentų veimutinės rūdys

Daržo čiobrelis

Pupiniai amarai, pupelių kenkėjai

Vaistinis yzopas

Vikšrai, amarai, šliužai, triušiai, fazanai, varnos

Vaistinė levanda

Amarai, kandis (butuose) skruzdės

Pipirmėtė

Baltukai, amarai, skruzdės

Vaistinė kalendula

Nematodai

Rozmarinas

Kopūstinis baltukas, morkinė blakutė

Vaistinė ramunė

Amarai, drugių vikšrai lapgraužiai

Vaistinis šalavijas

Baltukai, amarai, morkinė blakutė, šliužai

 

Klausimai savikontrolei: